Krepšelis (0)

Paieška


0
 

Ūkininkai neįvertina žalos

2014-11-24

2014-11-23

Jolita Žurauskienė
Valstietis.lt

Pastaruoju metu ūkininkai stengiasi naudoti vis mažiau augalų apsaugos produktų, tačiau be jų apsieiti negali. Teigiama, kad intensyvus cheminių produktų naudojimas kenkia ne tik mūsų sveikatai, bet ir aplinkai. Pasak specialistų, būtina siekti sumažinti ūkyje naudojamų augalų apsaugos produktų kiekį. Atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, ūkininkams patariama mažinti produktų normas ir apdorojimų skaičių.

Žala aplinkai

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovė Vilma Kačinskienė sakė, kad ūkininkai, naudodami didelius kiekius mineralinių trąšų ir pesticidų, padidina augalų derlių, tačiau alina dirvožemį. Intensyviai ūkininkaujant ir nesilaikant sėjomainos, labai mažėja humuso. Todėl dirvožemis netenka natūralaus derlingumo ir tampa negyvas, nes jame nelieka mikroorganizmų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė sakė, kad Lietuvoje labai retai taikoma sėjomaina, nes žemdirbiai sėja tik javus ir rapsus, dažniausiai atsėliuoja. Todėl kyla ligų ir kenkėjų protrūkių. Jų būtų galima išvengti taikant sėjomainą, pasirenkant atsparesnes augalų veisles. Tai padarius, galima būtų naudoti mažiau pesticidų.

R.Semaškienė pabrėžė, kad pesticidai – tai ne tik papildomos išlaidos ūkininkams, bet ir neigiamas poveikis aplinkai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Elena Survilienė pridūrė, kad dažnai intensyvus cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimas duoda tik laikiną efektą. Pavojingiausi žaladariai geba greitai prisitaikyti net prie didelių pesticidų normų, susiformuoja atsparios jų rasės. Be to, pesticidai sunaikina ne tik žaladarius, bet ir natūralius jų priešus. Net ir griežtai laikantis intensyvaus augalų auginimo technologinių reikalavimų, augalų derliaus nuostoliai dėl kenkėjų, ligų ir piktžolių dažnai būna 20–30 proc.


©Petro Malūko nuotr.

Pataria mažinti herbicidų

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų mokslo darbuotoja dr. Danguolė Kavaliauskaitė sakė, kad herbicidų mažiau galima bus naudoti tada, kai piktžolių plitimui kontroliuoti augintojai nepamirš naudoti ir kitų būdų. Tik visus juos tinkamai kartu naudojant, galima bus mažinti ir herbicidų kiekį. „Mažinant piktžolių kiekį, labai svarbu laikytis tinkamos sėjomainos, laiku tinkamai atlikti visus žemės dirbimo darbus, nepalikti nei laukuose, nei palaukėse žydinčių ir sėklas platinančių piktžolių. Todėl būtina šienauti pakeles, laiku ir esant optimalioms meteorologinėms sąlygoms (ne prieš lietų, nesant dideliam vėjui) purkšti tinkamai parinktais herbicidais. Juos būtina parinkti atsižvelgiant į pasėlyje vyraujančias piktžolių rūšis“, – sakė mokslininkė.

Dr. D.Kavaliauskaitė patarė ūkininkams visada įdėmiai perskaityti herbicido etiketę ir kuo tiksliau laikytis rekomendacijų, tada pakankamai piktžolių kontrolei užteks nedidelių herbicidų kiekių. „Herbicidai veikia ne tiek patį dirvožemį, kiek jame esančią mikrofauną bei mikroflorą. Labiausiai poveikis pastebimas, kai herbicidai dėl netinkamo jų naudojimo patenka į paviršinius vandens telkinius, tada kenčia žuvys ir kiti smulkūs vandens gyviai“, – priminė mokslininkė.

Prastėja dirva

UAB „Kustodija“ direktorius dr.Vytautas Rauckis sakė, kad ūkininkai dažnai neįvertina herbicidų žalos žmonėms ir aplinkai. „Didžiausia šiuolaikinių ūkių problema – augalų rotacijos nesilaikymas bei didėjantis pesticidų kiekis dirvai. Specialistai sako, kad dažnai naudojant herbicidus tame pačiame plote (atsėliuojant miglinius javus) dirva užteršiama pesticidų likučiais“, – sakė dr. V.Rauckis.

Pastebėta, kad biologiškai aktyviose dirvose herbicidai greičiau transformuojasi ir padaro mažiau žalos žemės ūkio augalams. V.Rauckis pateikė mokslininkų, tyrusių neselektyvinio sisteminio herbicido migraciją ir skilimą dirvoje, išvadas. Pastebėta, kad panaudojus herbicidą pirmą mėnesį anglies dioksido (CO2) išsiskyrimas dirvoje beveik nesumažėjo. Tačiau antrą mėnesį buvo nustatytas dirvos kvėpavimo intensyvumo sumažėjimas iki 5–12 kg/ha per parą. „Tyrime naudotas herbicidas veikė dirvos kvėpavimo intensyvumą. Po 28–35 dienų panaudojus herbicidus įvyko reikšmingų dirvos kvėpavimo intensyvumo pokyčių. Tai rodo, kad mažėjo dirvos mikroorganizmų aktyvumas dėl herbicido poveikio“, – pasakojo dr. V.Rauckis.

Mokslininkai patvirtino, kad herbicidų išlikimą dirvoje lemia humusas. Nustatyta, kad huminiai junginiai, sujungdami pesticidų likučius, mažina jų ekotoksiškumą. Mokslininkai pastebėjo, kad naudojant herbicidus jų toksiškumas humusingoje dirvoje ir neigiamas poveikis jai reikšmingai sumažėjo per 1,5 mėnesio, o mažai humusingoje dirvoje kvėpavimo intensyvumas neatsistatė.

 

 
 
 
smart foreash